Viekšniai

Viekšniai
leedu Viekšniai
Pindala: 3,55 km²
Elanikke: 2180 (1.01.2023)[1] Muuda Vikiandmetes
Koordinaadid: 56° 14′ N, 22° 31′ E
Viekšniai (Leedu)
Viekšniai

Viekšniai on linn Põhja-Leedus Mažeikiai rajoonis, Viekšniai valla ja Venta regionaalpargi halduskeskus. Asub Venta jõe ääres. Poola keeles on linna nimeks Wieksznie, saksa keeles aga Wiekschnen.

Viekšniais on gümnaasium ja raamatukogu. Vaatamisväärsusteks on kirik aastast 1854, kirikla, vana kalmistu, XIX sajandil ehitatud vesiveski ja õigeusu kirik aastast 1875. Seal asuvad Vincentas Aleksandravičiuse ja Aleksandras Griškevičiuse muuseumid.

2011. aasta rahvaloenduse andmetel oli Viekšniai elanikest leedulasi 97,06%, venelasi 1,24% ja teiste rahvaste esindajaid 1,7%.[2]

Kaitstavad objektid

Viekšniais asuvad osaliselt Natura 2000 alad Venta ülemjooks ja Venta jõe org. Linnas on Venta regionaalpargi direktsioon, ka jääb linn ise osaliselt regionaalparki. Linnas asub Viekšniai urbanistlik kaitseala.[3]

Viekšniai uuel surnuaial on kaitse all metsavendade haud. Sinna on maetud kaheksa metsavenda.[4] Kaitse all on ka sama kalmistu kabel, mida ehib sepistatud rist.[5]

Viekšniai ajalooline keskus on tervikuna muinsuskaitse all. Eraldi on kaitse all XVII sajandil kasutusel olnud kalmed.[6] Ka jääb selle piiridesse vana juudi kalmistu, mis oli kasutusel XVIII sajandist XX sajandi keskpaigani. Seal on säilinud ligi 160 maakivist hauatähist, ka on näha vana värava jäänused.[7]

Veel on kaitse all Viekšniai vana kalmistu ala.[8] Kalmistu pärineb XIX sajandist ja oli algselt kaheosaline, jagatud katoliku ja õigeusu kalmistuks. Sinna on maetud ka teise maailmasõja ajal linna ümbruses langenud saksa sõjaväelased.[9] Kaitse all on aastal 1909 valminud kalmistu väravad, mida ehivad skulptuurid.[10] Ka on kaitse all sealne XIX sajandist pärinev tulpkabel. See on maakividest ja tellistest soklil nelinurkne rajatis, mille ehitamiseks kasutati punaseid põletatud telliseid.[11] Eraldi kaitse all on veel metsavendade hauad,[12] Leonas Skabeika haud,[13] Juazapas Daugirdase tulpkabel,[14] salakaubitseja Jonas Šarkise haud,[15] proviisor Vincentas Aleksandravičiuse haud,[16] salakaubavedajate Liudvikas Gediminas-Beržanskis-Klausutise ja Barbora Šiuipytė-Beržanskienė haud,[17] vaimulik Kasparas Bytautase haud,[18] Juozapas Žakysi tulpkabel,[19] Morta Kazlauskienė haud,[20] Antanas Ilinčiause haud,[21] Motuzade pere haud,[22] Juozas Lengvenise haud,[23] Antanina ja Antanas Vaičiuse haud,[24] Pranciško Končiause haud,[25] Marijonas Lengvenienė ja Ieva Lengvenytė haud,[26] Barbora Balienė haud,[27] Ivaškevitšite pere haud,[28] Waleryan Pancerzyński haud,[29] Barbora Lengvenienė haud,[30] Racevičiuste pere haud,[31] Keršinskiste pere ja Emilija Baltutienė haud,[32] Jonas ja Elžbieta Stelingi haud,[33] Jonuškiste pere haud,[34] Uršulas ja Juozas Eibutise haud,[35] Kazimieras Vaičiause haud,[36] Nadežda Batalina haud,[37] Vincentas ja Ona Juodeikise haud,[38] Benediktas Koncewiczi ja Dominikas Gabalise haud,[39] Pelagija Vaiciekauskienė ja Chrizantos-Genovaitė Vaiciekauskytė haud,[40] Marijonas Milieškienė haud,[41] ja Jonas Šuipise haua rist.[42] Lisaks on kaitse all kunstimälestisena haud aastast 1942, mida ehivad Lourdes'i groti kujutis ja kaks inglikujukest.[43]

Venta jõel asub kaitsealune kahekorruseline mansardkorrusega vesiveski. Pranciškus Lengvenis püstitas selle hoone aastal 1897.[44]

Ka on kaitse all sealne õigeusu kirik, mis valmis aastal 1879. Sellel on kaheksanurkne torn ja nelinurkne kellatorn. Kirik on pühendatud Radoneži Sergile.[45]

Sealse katoliku kiriku kompleksis on eraldi kaitse all kiriku hoone ja kirikaed koos selle piirdemüüri ja väravatega. Kirik asub aadressil Bažnyčios g. 4.[46] Kirikaed valmis aastal 1860. Sellel on maakividest piirdemüür, mille osaks on väike kabel. Peavärav asub läänes ja on kolmeaosaline, lisaks asuvad edelas ja kirdes kahest betoonpostist piiratud kõrvalväravad.[47] Kirik ise ehitati aastail 1844-1854. Selle interjöör pärineb aastast 1921. Kirik on kolme lööviga ja ladina risti kujuline. Lööve eraldavd kaheksa sammast.[48]

Kiriku kõrval asub suurvürst Vytautase mälestussammas, mis valmis aastal 1930. Seda restaureeriti aastail 1983-1984 ja 1999. Samba valmistas Kostas Remeika.[49]

Muinsuskaitse all on veel maja aadressil Bažnyčios g. 6. Sealt on pärit professorid Mykolas, Vaclovas ja Viktoras Biržiška.[50] Veel on muinsuskaitse all maja aadressil Dariaus ir Girėno g. 12, mis valmis XIX sajandil.[51] Ka aastal 1850 valminud hoone aadressil Akmenės g. 10 on kaitse all.[52] Uuematest hoonetest on kaitse all maja aadressil Vytauto g. 2. See valmis aastail 1938-1939.[53]

Aadressil Tilto g. 3 asuv XVII sajandist pärit hoone on Aleksandras Griškevičiuse majamuuseum. Aastal 1859 lisati hoonele eeskoda, aastal 1929 tehti seal kapitaalremont. Maja sai keldri aastal 1936.[54]

Ajalugu

Linna on esmamainitud 1253. aastal. XVI sajandil on mainitud sealset mõisa. Aastal 1634 ehitati sinna kirik, aga aastal 1656 põletasid rootslased asula maha.

XVII sajandil asusid Viekšniaisse elama juudid. 1725 sai asula linnaõigused. Aastast 1847 on teada, et linnas elas 1120 juuti. Linnas oli ka sünagoog. Aastail 1871–1873 ehitati linna lähedusse Liibavi-Romno raudtee. Aastal 1897 elas linnas 2951 elanikku, neist 1646 olid juudid. Pärast 1863. aastat tekkis linna ümbrusse ka õigeusklike kogukond.

Esimese maailmasõja alguses pagendati linnas elanud juudid Venemaale. Osa neist naasis hiljem pärast sõja lõppu, aga paljud lahkusid, osa Palestiinasse, osa Lõuna-Ameerikasse.

1958. aastal sai Viekšniaist alev. Asulast sai taas linn 1998. aastal. Aastal 2018 liideti linnaga Ferma küla.[55]

Elanike arv

  • 670 (1833)
  • 2951 (1897)
  • 2024 (1923)
  • 2734 (1959)
  • 2748 (1970)
  • 2789 (1979)
  • 2600 (1981)
  • 2400 (1986)
  • 2410 (1989)
  • 2270 (2001)
  • 1938 (2011)
  • 2249 (2021)

Pilte

Tuntud elanikke

Viited

  1. ↑ Resident population by city / town at the beginning of the year. Vaadatud 12.02.2023.
  2. ↑ "Arhiivikoopia". Originaali arhiivikoopia seisuga 28. oktoober 2021. Vaadatud 14. jaanuaril 2015.{{netiviide}}: CS1 hooldus: arhiivikoopia kasutusel pealkirjana (link)
  3. ↑ https://www.geoportal.lt/map/
  4. ↑ Lietuvos partizanų kapas
  5. ↑ Viekšnių miesto kapinių koplytėlė
  6. ↑ Viekšnių kapinynas
  7. ↑ Viekšnių žydų senosios kapinės
  8. ↑ Viekšnių senųjų kapinių kompleksas
  9. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso senosios kapinės
  10. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso kapinių vartai
  11. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso koplytstulpis
  12. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Lietuvos partizanų kapai
  13. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso poeto Leono Skabeikos kapas
  14. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Juozapo Daugirdo koplytstulpis
  15. ↑ [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/7DD7FC49-57CE-491F-B8BA-0B3E43E36F29/true Viekšnių senųjų kapinių komplekso knygnešio Jono Šarkio kapas]
  16. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso provizoriaus Vincento Aleksandravičiaus kapas
  17. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso knygnešių Liudviko Gedimino-Beržanskio-Klausučio ir Barboros Šiuipytės-Beržanskienės kapas
  18. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso kunigo, teologijos daktaro Kasparo Bytauto kapas
  19. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Juozapo Žakio koplytstulpis
  20. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Mortos Kazlauskienės antkapinis paminklas
  21. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Antano Ilinčiaus antkapis
  22. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Motuzų šeimos antkapinis paminklas
  23. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Juozo Lengvenio antkapis
  24. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Antaninos ir Antano Vaičių antkapinis paminklas
  25. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Pranciško Končiaus antkapinis paminklas
  26. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Marijonos Lengvenienės ir Ievos Lengvenytės antkapinis paminklas
  27. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Barboros Balienės antkapinis paminklas
  28. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Ivaškevičių šeimos antkapis
  29. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Valeriano Pancežynskio antkapinis paminklas
  30. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Barboros Lengvenienės antkapinis paminklas
  31. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Racevičių šeimos antkapis
  32. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Keršinskių šeimos ir Emilijos Baltutienės antkapinis paminklas
  33. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Jono ir Elžbietos Stelingių antkapis
  34. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Jonuškių šeimos antkapis
  35. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Uršulos ir Juozo Eibučių antkapis
  36. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Kazimiero Vaičiaus antkapis
  37. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Nadeždos Batalinos antkapis
  38. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Vincento ir Onos Juodeikių antkapinis paminklas
  39. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Benedikto Koncevičiaus ir Domininko Gabalio antkapis
  40. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Pelagijos Vaiciekauskienės ir Chrizantos-Genovaitės Vaiciekauskytės antkapis
  41. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso Marijonos Milieškienės antkapinis paminklas
  42. ↑ [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/1FE36E73-0D68-4257-A8E4-A40F54089263/true Viekšnių senųjų kapinių komplekso Jono Šuipio antkapinis kryžius]
  43. ↑ Viekšnių senųjų kapinių komplekso antkapis
  44. ↑ Viekšnių vandens malūnas
  45. ↑ Viekšnių Šv. Sergejaus Radonežiečio cerkvė
  46. ↑ Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių kompleksas
  47. ↑ [https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/9817CA83-C4C1-46E5-8E7D-4BDB41C40524/true Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių komplekso šventoriaus tvora su vartais ir koplyčiomis]
  48. ↑ Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
  49. ↑ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas
  50. ↑ Profesorių Mykolo, Vaclovo, Viktoro Biržiškų gimtasis namas
  51. ↑ Namas
  52. ↑ Pastatas
  53. ↑ Pastatas
  54. ↑ Namas-muziejus
  55. ↑ Dėl Mažeikių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių nustatymo, pavadinimų suteikimo, gyvenamųjų vietovių panaikinimo, teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo

Välislingid

allikas: https://et.wikipedia.org/wiki/Viek%C5%A1niai